| SKYRIUS | GRUPĖ | KLASĖ | PAPRASTAS APRAŠYMAS | PASLAUGŲ PAVYZDŽIAI | NAUDOS IR PRODUKTŲ PAVYZDŽIAI | CICES KODAS |
| Biomasė | Sausumos augalai kultivuojami mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais | Žemės ūkio kultūros (įskaitant grybus, dumblius), auginamos maistui | Pasėliai, vaisiai ir kiti kultivuojami augalai žmonių auginami maistui; maistinės kultūros | Kviečių pasėliai prieš derliaus nuėmimą | Nuimtas derlius; sandėliuojami grūdai; miltai, duona | 1.1.1.1 |
| Pluoštai ir kitos medžiagos iš augalų, dumblių, grybų ir bakterijų tiesioginiam naudojimui ar apdorojimui (neskaitant genetinių išteklių) | Augalų, grybų, dumblių ar bakteriniai ištekliai, kuriuos mes naudojame kaip medžiagą (pvz. medvilnė) | Metinis medžių prieaugis (kurį galima iškirsti) | Apdirbta mediena (nukirstos medienos tūris) | 1.1.1.2 | ||
| Augalinės kilmės (įskaitant grybus, dumblius) energetiniai ištekliai | Augalų ištekliai, naudojami kaip energijos šaltinis | Gluosnių (biokuro gamybai) kiekis prieš derliaus nuėmimą | Energijos gamyba | 1.1.1.3 | ||
| Vandens augalai kultivuojami mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais | Akvakultūra - Augalai ir dumbliai auginami maistui | Gėlame ar sūriame vandenyje auginami augalai maistui | Numatomas jūros dumblių derlius (in situ) | Vitaminų papildai | 1.1.2.1 | |
| Akvakultūra - Pluoštai ir kitos medžiagos iš augalų, dumblių ir bakterijų tiesioginiam naudojimui ar apdorojimui (neskaitant genetinių išteklių) | Gėlame ar sūriame vandenyje auginami augalai ne maistui, naudojami kaip medžiaga | Numatomas jūros dumblių derlius (in situ) | Jūros dumbliai, naudojami kaip izoliacinė medžiaga | 1.1.2.2 | ||
| Akvakultūra - Augalinės kilmės (įskaitant grybus, dumblius) energetiniai ištekliai | Gėlame ar sūriame vandenyje auginami augalai energijos gamybos tikslais | Numatomas jūros dumblių derlius (in situ) | Jūros dumbliai, naudojami kaip energijos šaltinis | 1.1.2.3 | ||
| Naminiai gyvuliai veisiami mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais | Naminiai gyvuliai, auginami maistui | Naminiai gyvuliai auginami maistui | Galvijų metinis prieaugis (skaičiais ar svoriu) | Mėsa, kiaušiniai, pienas ir kt. produktai | 1.1.3.1 | |
| Pluoštai ir kiti produktai gaunami iš naminių gyvulių tiesioginiam naudojimui ar apdorojimui (neskaitant genetinių išteklių) | Gyvūninės kilmės ištekliai, naudojami kaip medžiaga (pvz. vilna) | Numatomo bandos kailių derliaus kiekis ir kokybė | Kailiai | 1.1.3.2 | ||
| Gyvūninės kilmės energetiniai ištekliai (įskaitant mechaninę energiją) | Gyvūninės kilmės ištekliai, naudojami energijai gaminti | Mėšlo tūris / Gyvūnų, naudojamų fizinio darbo atlikimui, skaičius | Kuras maisto gamybai / Transporto priemonės traukimas, plūgo traukimas | 1.1.3.3 | ||
| Vandens gyvūnai veisiami mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais | Akvakultūra - Gyvūnai, auginami maistui | Gėlame ar sūriame vandenyje veisiami gyvūnai maistui | Numatomas dvigeldžių derlius | Jūros gėrybės (pvz. midijos) | 1.1.4.1 | |
| Akvakultūra - Pluoštai ir kiti produktai gaunami iš gyvūnų tiesioginiam naudojimui ir apdorojimui (neįskaitant genetinių išteklių) | Gėlame ar sūriame vandenyje veisiami gyvūnai ne maistui, naudojami kaip medžiaga | Numatomas austrių perlų derlius | Perlai, naudojami papuošimui, juvelyrikoje | 1.1.4.2 | ||
| Akvakultūra - Gyvūninės kilmės energetiniai ištekliai (įskaitant mechaninę energiją) | Gėlame ar sūriame vandenyje veisiami gyvūnai energijos gamybai | Biodujos iš akvakultūros atliekų | Energijos gamyba | 1.1.4.3 | ||
| Laukiniai augalai, dumbliai, grybai (sausumos ir vandens) renkami mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais | Laukiniai augalai (sausumos ir vandens), dumbliai, grybai ir jų produktai, vartojami maistui | Maistas iš laukinių augalų | Numatomas laukinių uogų ar grybų derlius | Uogos (žalios maistui ar uogienių gamybai) | 1.1.5.1 | |
| Pluoštai ir kiti produktai gaunami iš laukinių augalų tiesioginiam naudojimui ar apdorojimui (neskaitant genetinių išteklių) | Medžiagos iš laukinių augalų | Numatomas nendrių derlius; numatomas vaistažolių derlius | Stogo danga; vaistažolės | 1.1.5.2 | ||
| Laukiniai augalai (sausumos ir vandens), dumbliai, grybai ir jų produktai, naudojami energijos gamybai | Laukinių augalų, grybų ir dumblių ištekliai, naudojami energijos gamybai | Surinktos/nukirstos medienos tūris | Malkos | 1.1.5.3 | ||
| Laukiniai gyvūnai (sausumos ir vandens) medžiojami ar renkami mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais | Laukiniai gyvūnai (sausumos ir vandens) ir jų produktai, vartojami maistui | Maistas iš laukinių gyvūnų | Numatomas menkių populiacijos prieauglis, kurį galima sužvejoti; numatomas elnių populiacijos prieauglis, kurį galima sumedžioti | Menkių kepenų aliejus; elniena | 1.1.6.1 | |
| Pluoštai ir kiti produktai gaunami iš laukinių gyvūnų tiesioginiam naudojimui ar apdorojimui (neskaitant genetinių išteklių) | Medžiagos iš laukinių gyvūnų | Šiaurės elnių oda; medūzos, naudojamos kolageno gamybai | Odiniai produktai; kosmetikos produktai | 1.1.6.2 | ||
| Laukiniai gyvūnai (sausumos ir vandens) ir jų produktai, naudojami energijos gamybai | Laukinių gyvūnų ištekliai, naudojami energijos gamybai | Iš banginių gaunami taukai, riebalai | Kuro šaltinis | 1.1.6.3 | ||
| Genetiniai ištekliai | Genetiniai ištekliai iš augalų, dumblių, grybų | Sėklos, sporos ir kitos augalų dalys, renkamos populiacijos palaikymui ar įkūrimui | Sėklų rinkimas (pardavimui, naujų populiacijų įkūrimui) | Sėklos ar sporos, kurias galima rinkti | Laukinių augalų sėklos komerciniam pardavimui | 1.2.1.1 |
| Aukštesnieji ir žemesnieji augalai (visi organizmai), naudojami naujų veislių išvedimui | Laukiniai augalai, grybai ar dumbliai, naudojami veisimui, naujų veislių išvedimui | Augalų, dumblių ar grybų rūšys, naudojamos veisimo programose | Augalų, dumblių ar grybų rūšys su naujomis savybėmis, kurios leistų padidinti derlių, būtų atsparios ligoms ar kenkėjams ir taip leistų sumažinti išlaidas | 1.2.1.2 | ||
| Pavieniai genai išgauti iš aukštesniųjų ir žemesniųjų augalų naujų biologinių subjektų kūrimui (genetinė modifikacija) | Laukinių augalų, grybų ar dumblių genetiniai ištekliai (genai) įvairiam naudojimui | Augalų rūšies populiacijos dalis, kurią galimi surinkti genų išgavimui | Dirbtinių genetinių produktų kūrimas | 1.2.1.3 | ||
| Genetiniai ištekliai iš gyvūnų | Gyvūnų dalys (ląstelės, audiniai, kt.), renkamos populiacijos palaikymui ar įkūrimui | Gyvūnai, auginami atnaujinti ar įkurti naują populiaciją | Ikrai, lervos ir t.t. akvakultūros ūkiams | Sumažėjusios gamybos išlaidos | 1.2.2.1 | |
| Laukiniai gyvūnai (visi organizmai), naudojami naujų veislių išvedimui | Laukiniai gyvūnai, kuriuos galime naudoti veisimui | Gyvūnų, naudojimų veisimo programose, populiacijos | Gyvūnų rūšys su naujomis savybėmis, kurios leistų padidinti produkciją, būtų atsparios ligoms ar kenkėjams ir taip leistų sumažinti išlaidas | 1.2.2.2 | ||
| Pavieniai genai, išgauti iš gyvūnų, naujų biologinių subjektų kūrimui (genetinė modifikacija) (pvz. vaistų gamyba) | Genetinė informacija „saugoma“ laukiniuose gyvūnuose, kurią galime naudoti | Tam tikros organizmų rūšies populiacijos dalis, kurią galima surinkti genų išgavimui | Naujų mikroorganizmų, pagelbėsiančių farmacinių produktų gamyboje, sukūrimas | 1.2.2.3 | ||
| Vanduo | Paviršinis vanduo naudojamas mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais | Paviršinis vanduo (geriamas) | Geriamasis vanduo iš paviršinio vandens šaltinių | Vandens, išgauto iš natūralios versmės, tūris ir savybės | Geriamasis vanduo viešojoje vandens tiekimo sistemoje | 4.2.1.1 |
| Paviršinis vanduo kitoms reikmėms (ne gėrimui) | Paviršinis vanduo ne gėrimui, o kitoms reikmėms | Vandens, naudojamo vėsinimui ar irigacijai, temperatūra ir tūris | Sumažėjusios išlaidos energijai | 4.2.1.2 | ||
| Gėlas vanduo energijos gamybai | Hidroenergija | Hidraulinis potencialas | Hidroenergija | 4.2.1.3 | ||
| Priekrančių ir jūros vanduo energijos gamybai | Bangų ar atoslūgių energija | Potvynių/atoslūgių greitis | Bangų ar atoslūgių energija | 4.2.1.4 | ||
| Gruntinis vanduo naudojamas mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais | Gruntinis vanduo (geriamas) | Geriamasis vanduo iš gruntinio vandens šaltinių | Vandeningojo sluoksnio (horizonto) tūris ir savybės | Geriamasis vanduo viešojoje vandens tiekimo sistemoje; mineralinis vanduo | 4.2.2.1 | |
| Gruntinis vanduo kitoms reikmėms (ne gėrimui) | Gruntinis vanduo ne gėrimui, o kitoms reikmėms | Vandens, naudojamo plovimo, valymo reikmėms, tūris ir savybės | Sumažėjusios išlaidos | 4.2.2.2 | ||
| Gruntinis vanduo energijos gamybai | Gruntinis vanduo energijos gamybai (geoterminė energija) | Karšto vandens ir garų išeiga | Sumažėjusios išlaidos energijai | 4.2.2.3 | ||
| Kitos vandens panaudos | 4.2.X.X | |||||
| Kitos aprūpinimo paslaugos | 1.3.X.X |
| SKYRIUS | GRUPĖ | KLASĖ | PAPRASTAS APRAŠYMAS | PASLAUGŲ PAVYZDŽIAI | NAUDOS IR PRODUKTŲ PAVYZDŽIAI | CICES KODAS |
| REGULIAVIMO PASLAUGOS | ||||||
| Biocheminių ar fizinių įnašų į ekosistemas transformavimas | Antropogeninės kilmės teršalų ar toksinų biologinis reguliavimas | Biologinis valymas naudojant mikroorganizmus, veiklųjį dumblą, augalus ir gyvūnus | Atliekų, nuotekų, teršalų skaidymas, biologinis valymas | Pramoninių atliekų biologinis valymas, jas šalinant į žemės ūkio paskirties žemę | Tvarus atliekų šalinimas | 2.1.1.1 |
| Atliekų, teršalų ir nuotekų filtravimas, sugėrimas, sulaikymas ir/ar akumuliacija atliekami mikroorganizmų, dumblių, augalų ir gyvūnų | Atliekų, nuotekų, teršalų filtravimas, sugėrimas, sulaikymas ir/ar akumuliacija | Dulkių filtravimas, atliekamas miestų medžių | Kvėpavimo takų ligų sumažėjimas | 2.1.1.2 | ||
| Antropogeninės kilmės kenksmingų veiksnių reguliavimas | Nemalonių kvapų mažinimas | Nemalonių kvapų mažinimas | Apsauginės augmenijos juostos, filtruojančios kvapus nešančias daleles | Nemalonių kvapų iš gyvulių ūkių sumažinimas | 2.1.2.1 | |
| Triukšmo mažinimas | Triukšmo mažinimas | Apsauginės augmenijos juostos šalia greitkelių | Mažo triukšmo aplinka | 2.1.2.2 | ||
| Vizualinės taršos reguliavimas | Vizualinės taršos mažinimas | Apsauginės augmenijos juostos šalia industrinės infrastruktūros | Estetinis vaizdas | 2.1.2.3 | ||
| Fizinių, cheminių ir biologinių sąlygų reguliavimas | Bazinių srautų ir ekstremalių įvykių reguliavimas | Masės stabilizavimas (solidifikacija) ir erozijos prevencija | Dirvožemio erozijos kontrolė ir prevencija | Augalų dangos pajėgumas sumažinti ar užkirsti kelią dirvos erozijai | Žalos (ir susijusių išlaidų) sumažėjimas dėl nuosėdų patekimo į vandentakius apribojimo | 2.2.1.1 |
| Medžiagų srautų stabilizavimas ir švelninimas | Nuošliaužų ir sniego lavinų grėsmių mažinimas | Miško dangos pajėgumas sumažinti sniego lavinos dydį/jėgą ar užkirsti jai kelią | Sumažintas žmonių aukų skaičius, žala infrastruktūrai | 2.2.1.2 | ||
| Vandens ciklo reguliavimas ir hidrologinio režimo stabilumo palaikymas (įskaitant potvynių kontrolę ir pakrančių apsaugą) | Vandens tėkmių reguliavimas, potvynių rizikos mažinimas | Augalijos gebėjimas sulaikyti vandenį ir iš lėto jį išleisti | Patirtos žalos sušvelninimas dėl sumažėjusios potvynių, audrų apimties ir dažnio | 2.2.1.3 | ||
| Apsauga nuo vėjų/audrų | Apsauga nuo vėjų | Apsauginės juostos nuo vėjo | Vėjo sukeltos žalos pasėliams dydžio ar dažnumo sumažinimas | 2.2.1.4 | ||
| Apsauga nuo ugnies/gaisrų | Apsauga nuo gaisro | Ekosistemų gebėjimas sumažinti gaisrų dažnį, plitimą ir dydį (pvz. šlapžemių plotai tarp miškų ar miško priešgaisrinės juostos iš mažai degių medžių rūšių) | Gaisro žalos (išlaidų) sumažinimas | 2.2.1.5 | ||
| Gyvenimo ciklo užtikrinimas, buveinių ir genofondo apsauga | Augalų apdulkinimas | Vaismedžių ir kitų augalų kultūrų apdulkinimas | Buveinių vietiniams augalų apdulkintojams užtikrinimas | Vaisių derlius | 2.2.2.1 | |
| Sėklų platinimas | Laukinių augalų sėklų platinimas | Voverių, įvairių paukščių, kitų gyvūnų atliekamas gilių, kitų sėklų platinimas | Medžių regeneracija | 2.2.2.2 | ||
| Gyvenamųjų buveinių suteikimas gyvūnų ir augalų rūšims, gyvenimo ciklo užtikrinimas | Laukinių augalų ir gyvūnų buveinių užtikrinimas | Svarbios gyvenimo ciklo užtikrinimui (reprodukcijai, jauniklių vedimui) buveinės | Tvarios naudingųjų ar ikoniškų rūšių populiacijos, kurios prisideda prie paslaugos teikimo kitoje ekosistemoje | 2.2.2.3 | ||
| Kenkėjų ir ligų kontrolė | Kenkėjų kontrolė (įskaitant invazines rūšis) | Kenkėjų ir invazinių rūšių kontrolė | Buveinės užtikrinimas vietinėms kenkėjus kontroliuojančios rūšims (pvz. boružėms) | Kenkėjų žalos žemės ūkio kultūroms sumažinimas | 2.2.3.1 | |
| Ligų kontrolė | Ligų kontrolė | Buveinės užtikrinimas vietinėms ligas kontroliuojančios rūšims | Ligų žalos nuimtam derliui (vaisiams, daržovėms) sumažinimas | 2.2.3.2 | ||
| Dirvožemio kokybės reguliavimas | Dirvos formavimas, dūlėjimo procesai, dirvos derlingumo palaikymas | Dirvožemio formavimo užtikrinimas | Neorganinių maistinių medžiagų išlaisvinimas dirbamuose laukuose | Dirvožemio kokybės palaikymas, leidžiantis juo naudotis žmonių reikmėms | 2.2.4.1 | |
| Pirminis skaidymas ir fiksacijos procesai, ir jų poveikis dirvožemio kokybei | Organinių medžiagų balanso dirvoje palaikymas | Ankštinių augalų atliekama azoto fiksacija | Dirvožemio kokybės palaikymas; ankštiniai augalai naudojami didinti/palaikyti azoto kiekiui dirvoje | 2.2.4.2 | ||
| Vandens sąlygų reguliavimas | Gėlo vandens telkinių cheminės būklės reguliavimas (biologiniai procesai) | Gėlo vandens (cheminės) kokybės palaikymas | Apsauginės juostos šalia vandentakių pašalinti maistines medžiagas iš dirbamų laukų nuotekų | Sumažėjusios išlaidos ir žala dėl maistinių medžiagų nuotekų iš agrarinių ekosistemų | 2.2.5.1 | |
| Sūraus vandens telkinių cheminės būklės reguliavimas (biologiniai procesai) | Sūraus vandens (cheminės) kokybės palaikymas | Žuvų bendruomenės, reguliuojančios koralinių rifų atsparumą eutrofikacijai | Koralinių rifų sveikata ir jų nauda žmogui švelninant bangų/audrų žalą | 2.2.5.2 | ||
| Atmosferos sudėties ir sąlygų reguliavimas | Atmosferos cheminės sudėties reguliavimas (pvz. globalinio klimato reguliavimas, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją) | Globalinio klimato reguliavimas | Anglies dvideginio ir kitų ŠESD sugėrimas šlapžemėse | Klimato reguliavimas, leidžiantis sumažinti viešąsias išlaidas, susijusias su apsisaugojimu nuo klimato kaitos grėsmių ir pan. | 2.2.6.1 | |
| Temperatūros ir santykinės drėgmės reguliavimas (mikro, regioninis klimatas), įskaitant vėdinimą ir transpiraciją | Fizinių oro savybių reguliavimas (pvz. vėdinimas, transpiracija) | Vėsinimas teikiamas miesto medžių | Padidėjęs terminis komfortas miestuose | 2.2.6.2 | ||
| Kitos reguliavimo paslaugos | 2.3.X.X | |||||
| SKYRIUS | GRUPĖ | KLASĖ | PAPRASTAS APRAŠYMAS | PASLAUGŲ PAVYZDŽIAI | NAUDOS IR PRODUKTŲ PAVYZDŽIAI2 | CICES KODAS |
| KULTŪRINĖS PASLAUGOS | ||||||
| Tiesioginės, vietoje, atvirame ore sąveikos su gyvąja gamta, kurios reikalauja individo būvimo natūralioje aplinkoje | Fizinė ir patyrimu (pažinimu) paremta sąveika su gyvąja gamta | Gyvosios gamtos savybės, įgalinančios veiklas, susijusias su sveikata, rekuperacija ar mėgavimusi (sportas gamtoje, aktyvi rekreacija) – aktyvus naudojimasis | Sportas, rekreacija gamtoje – aktyvus ir tiesioginis gyvosios gamtos panaudojimas | Ekologinės girios savybės, darančios ją patrauklią žygeiviams; nardymo, plaukimo galimybės | Rekreacija, sportas gamtoje; gamta paremta rekreacija; atsipalaidavimas; ekoturizmas | 3.1.1.1 |
| Gyvosios gamtos savybės, įgalinančios veiklas, susijusias su sveikata, rekuperacija ar mėgavimusi – pasyvus naudojimas, gamtos stebėjimas | Augalų, gyvūnų stebėjimas jų natūralioje aplinkoje; streso mažinimas būvimo gamtoje pagalba | Banginiai, paukščiai, ropliai, kiti gyvūnai, kurių stebėjimu gali mėgautis gamtos mylėtojai | Rekreacija, sportas gamtoje; gamta paremta rekreacija; atsipalaidavimas; ekoturizmas | 3.1.1.2 | ||
| Intelektinė ir suvokimu paremta sąveika su gyvąja gamta | Gyvosios gamtos savybės, leidžiančios vykdyti mokslinius tyrimus ar kaupti tradicines ekologines žinias | Gamtos moksliniai tyrimai ir tyrinėjimai | Natura 2000 saugomos teritorijos | Žinios apie aplinką ir gamtą | 3.1.2.1 | |
| Gyvosios gamtos savybės, suteikiančios galimybę mokytis/ugdyti | Mokymasis/ugdymas gamtoje | Vietovė, kurioje galima užsiimti savanoriškomis gamtosaugos veiklomis | Gamtotvarkos gebėjimai ar žinios | 3.1.2.2 | ||
| Gyvosios gamtos savybės, kurios yra kultūrinės patirties, kultūrinio paveldo šaltinis | Objektai gamtoje, leidžiantys žmonėms identifikuotis su jų kilmės vietos istorija ar kultūra | Nemuno kilpos; Labanoro giria; kita | Turizmas, tapatybė | 3.1.2.3 | ||
| Gyvosios gamtos savybės, suteikiančios estetinių potyrių | Gamtos grožis, estetiniai patyrimai | Vaizdingas maršrutas; išskirtinio gamtos grožio vietovė | Meninis įkvėpimas | 3.1.2.4 | ||
| Netiesioginės, nuotolinės, sąveikos su gyvąja gamta, kurios nereikalauja individo būvimo natūralioje aplinkoje | Dvasiniais, kultūriniais ir kitais patyrimais paremtos sąveikos su gyvąja gamta | Gyvosios gamtos elementai, turintys simbolinę reikšmę (kultūrinio ir tautinio identiteto šaltinis) | Augalai, gyvūnai ir kt., naudojami kaip nacionaliniai ar kiti simboliai | Ąžuolas, gandras lietuvių kultūroje | Socialinė sanglauda; kultūrinis simbolis | 3.2.1.1 |
| Gyvosios gamtos elementai, turintys religinę, dvasinę reikšmę (dvasinis įkvėpimas, religinis praturtinimas) | Objektai gamtoje, turintys didelę dvasinę svarbą žmonėms | Garbinamos gyvūnų ir augalų rūšys (pvz. žalčiai) | Dvasinė gerovė | 3.2.1.2 | ||
| Gyvosios gamtos elementai, naudojami su gamtos pažinimu susijusioms pramogoms (ne vietoje) | Objektai gamtoje, naudojami įkvėpimui filmų gamyboje, knygų rašyme ir pan. | Skirtingų medijų kolekcijos, archyvai | Dokumentiniai filmai apie gamtą | 3.2.1.3 | ||
| Kitos gyvosios gamtos savybės turinčios ne panaudos vertę | Gyvosios gamtos savybės, turinčios egzistavimo vertę | Objektai gamtoje, kurie turėtų būti saugomi, dėl jų savaiminės vertės | Saugomos laukinės gamtos teritorijos | Psichinė/moralinė gerovė | 3.2.2.1 | |
| Gyvosios gamtos savybės, turinčios palikimo vertę, opciją | Objektai gamtoje, kuriais norime, kad ateities kartos galėtų naudoti ar mėgautis | Nykstančios rūšys ar buveinės | Moralinė gerovė | 3.2.2.2 | ||
| Kitos kultūrinės paslaugos | 3.3.X.X | |||||